įtarti

įtarti
įtar̃ti, į̃taria, į̃tarė Rtr; L 1. tr., intr. LL163, BŽ384, NdŽ, KŽ, Vkš, Ar, Rm manyti esant nusikaltusį, bloga padariusį: Tik be reikalo žmogų į̃tarei J. Aš į̃tariau, kad jis vagis, matai – ir įvyko J. Kas jį gali įtar̃ti – toks teisingas žmogus Š. Kas pats pikto nedaro, nė kito neįtaria Pln. Kap vis melavo, tai iñtarė, ka ir pavogė Pv. Kaip tik jau iñtariamas, tai tuoj ir spėja Sdk. Buvo įtártas, kad jis dalyvavo su ginklu prieš valdžią LKT303(And). Į̃taramas žmogus Als. Nei vienas negalėjo sakyti, kad jis yra matęs, kad įtariamàsis yra savo pastatą užkūręs Plšk.
įtariamaĩ adv.: Jie įtariamaĩ elgėsi NdŽ. Pamažu pamatėme, kad ir kiti zarasiškiai pradėjo į mus žiūrėti kažkaip įtariamai ir su baime A.Vencl. Įtariamai pakraipė jis savo galvą Mš. į̃tariančiai adv.: Ėvė išėjusi taip įtariančiai užkriokė rš. | refl. NdŽ, KŽ: Kai pats su pačia ima vienas antrą įsitar̃ti, tai jau nebe gyvenimas, o pragaras Š. ║ VoL181 spėti, numanyti, nujausti: Tėvo tėvas tada į̃tarė, ka ten pinigai yra Gsč. Supratau, kad jie į̃taria mane, kad aš gal būti vokiečių kareivis esąs Plšk. Maniau esąs doras žmogus, bent stengiausi toks būti, o iš tiesų buvau bailys, net neįtardamas tuo savęs J.Avyž. Man į̃taria širdies ramatą Krs. Šitam ligoniu iñtaria vėžį Vrn. Buvau į̃tartas džiovinyku Gs. Petras, nieko blogo neįtardamas, labai anksti išvyko į Paberžę pas kunigą Mackevičių V.Myk-Put. ║ suabejoti kokio daikto tinkamumu: Katro [plėvelė] sakei, kad biškį kaip ir įtartà (gali plyšti, nestipri)? Kp.
2. tr. įterpti (žodį): Kalbos anai netrūksta: pats žodžio įtar̃ti negalėsi – vis ana kalbės, kalbą daugindama Bržr. 3. tr., intr. perspėti, tarstelti: Gerai, ka aš jum į̃tariau, ka piktas šunė Brž. Kai skirstė laukus, kad būt į̃tarta, būt palikę kelią Plk. 4. tr. įvardyti, pavadinti: Įsigėrę kūmai buvo, neį̃tarė gerai vardo, ir ne tuo vardu vaiką pakrikštyjo Skr. Mus įtaria triukšmadariais, tai parodykime, kad netiesa ir kuo ramiausiai laikykimės rš. Kunegaikštis Lietuvos Spera pastatęs pilį paežerė[je], kurią įtaręs savo vardu Spera S.Dauk. Aš anam į̃tariau (pramaniau) pravardę Plng. 5. refl. žr. nutarti 7 (refl.): Gal aš Dievui iñstariau, kad toks mano vaikelis Blnk. 6. intr. Adm, Alz įtaikyti, prisiderinti (ką dirbant): Aš ir trim, ir keturiais kultuvais iñtariu Sdk. Ir nežiopsoti reikia, laiku įtarti, o kai įtari – spragilas jau pats eina ir muša, kur reikia J.Balt. 7. intr. KŽ prisiderinti prie dainuojančio ar grojančio: Tavo balsas tai geras, ale tau intárt tai labai sunku Sdk. | Negi vienas gamtai tėra akordas, negi vienaip ir tu jam įtarsi Vaižg. \ tarti; anttarti; aptarti; atitarti; įtarti; ištarti; nutarti; patarti; pertarti; pratarti; pritarti; sutarti; užtarti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • įtarti — įtar̃ti vksm. Poli̇̀cija į̃taria jį̃ pavõgus automobi̇̀lį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įtartis — įtarti̇̀s dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įtartingas — įtartìngas, a adj. (1) NdŽ įtariamas: Vyras buvo labai įtartingas rš. Jo popieriai esą visai tvarkoj, bet tas žmogus atrodąs labai įtartingas rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įtartis — įtartìs sf. (3a,b) BŽ384; Blv 1. įtarimas, nepasitikėjimas: Ant jo seniai yra visokių įtarčių Rs. Nekaltinki manęs neaiškia įtartim rš. Taip gyvenant, nebuvo tarp jų nei žodžiui, nei įtarčiai, nei skaugei vietos S.Dauk. Įtartis žmonių abudu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptarti — aptar̃ti, àptaria, àptarė tr. Š, Rtr, aptarti Š 1. Š, FT, DŽ, NdŽ, KŽ įvertinti visas aplinkybes, apsvarstyti: Aptarė, apsvarstė ir visų nuomonės sutapo rš. Dėl algos tai sutinku, bet sąlygas tai aš norėčiau smulkiau aptarti A.Vien. Valančius,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutarti — nutar̃ti, nùtaria, nùtarė K, Rtr, Š; L 1. intr., tr. LL170, Š, DŽ, KŽ, Šts, Plšk svarstant prieiti prie išvados, nuspręsti: Nutarėva vasarą vieną mėnesį pas tamstą gyventi J.Jabl. Tarėm tarėm ir nieko gero nenùtarėm NdŽ. Buvo tas susirinkimas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įtaryti — NdŽ 1. žr. įtarti 1: Gaudyti persunas, įtarytas netikėjime Gmž. 2. tr. apkalbėti: Aš intarytas, ką pjėnyčia. Argi tu až mañ eisi? Tvr. 3. žr. įtarti 7: Reikia įtaryt – keturi [spragilu] kulėm PnmR. taryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • anttarti — anttar̃ti, añttaria, añttarė (ž.) intr. KlvrŽ dainuoti antru balsu, antrinti: Aš dainuosiu, tu anttar̃k J. Kunegas pats liuob anttar̃s vaikų koruo Šts. tarti; anttarti; aptarti; atitarti; įtarti; ištarti; nutarti; patarti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitarti — atitar̃ti, atìtaria, atìtarė 1. tr. reikiamai ištarti: Tik fonetinis pasiruošimas įgalina tikriau suvokti svetimos kalbos garsinę lytį ir tiksliai atitarti jos garsus EncVIII410. 2. tr., intr. J, KŽ, Lnkv, Ul atsakyti: Jam žodį pasakyk – jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • inkriminuoti — inkriminuoti, uoja, ãvo tr. DŽ primesti kaltę, įtarti nusikaltus, apkaltinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”